Naujienos

Yra idėja, bet nėra pinigų jai įgyvendinti. Verslas pradėtas, bet trūksta lėšų jam „įsukti“. Projektas sėkmingai plečiamas, bet nepakanka jaunų darbo rankų. Tokios smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių problemos tapo lengviau išsprendžiamos, Lietuvoje pradėjus įgyvendinti 2007–2013 m. ES programą finansuojama finansų inžinerija. Tereikia gebėjimų įtikinti projekto perspektyvumu ir žinoti, kur kreiptis.

Finansų inžinerija trumpai

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje SVV įmonės sudaro daugiau nei 90 proc. visų ūkio subjektų. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) apklausa parodė, kad 85 proc. apklaustų įmonių reikalingas išorinis verslo finansavimas. Kadangi reikalingo dydžio banko paskolai gauti SVV įmonėms dažniai trūksta užstato, daroma prielaida, kad ir ateityje verslui bus aktualios garantijos – beveik pusė planuojančių kreiptis dėl finansų inžinerijos priemonių, kreipsis būtent dėl garantijos. SVV subjektai, kaip vieną iš privalumų nurodė galimybę pasinaudoti skirtingomis finansų inžinerijos priemonėmis vienu metu tam pačiam projektui, todėl daroma išvada, kad ateityje tokios paramos poreikis tik didės.

INVEGA pateikia duomenis, kad šiomis priemonėmis iki 2014 m. gegužės mėn. jau buvo paremti 3152 SVV projektai, o, įgyvendinus negrąžintinos paramos priemones, – 5961 projektas.

Pagalba pagal poreikį

Finansų inžinerijos priemonės, finansuojamos iš ES struktūrinių fondų bei valstybės lėšų, yra palyginti naujas struktūrinių fondų paramos instrumentas Lietuvoje. Jų privalumas – „atsinaujinančos“ lėšos, t.y. paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtus pinigus, dalis jų sugrįžta ir gali būti dar kartą panaudojami tiems patiems jau kitų subjektų tikslams.

Finansų inžinerija apima įvairiopą pagalbą: tai garantija, rizikos kapitalo investicija, paskola ar kita finansinės paramos priemonė, kuriai finansuoti arba vykdyti skirtos lėšos ar jų dalis grįžta ir pakartotinai naudojamos kitiems projektams. Pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą finansinėms priemonėms buvo numatyta 1,017 mlrd. litų.

INVEGA skelbia, kad, vykdydama finansų inžinerijos priemones, pernai suteikė 588 garantijas, iš dalies finansavo 684 įmonių paskolų palūkanas, 1714 įmonių suteikė paramą pirmajam darbui, 183 įmonėms skyrė subsidiją verslumui skatinti. Per visą priemonių taikymo laikotarpį bendrovė su 908 gavėjais pasirašė 178 mln. litų vertės mikropaskolų sutarčių.

INVEGA SVV subjektams kompensuoja iki 50 proc. sumokėtų palūkanų, o pasiskolinusiems iš Verslumo skatinimo fondo – 95 proc. sumokėtų palūkanų, nepaisant to, ar INVEGA garantija buvo suteikta. Per visą finansų inžinerijos priemonės taikymo laikotarpį priimti 3695 sprendimai skirti tokią paramą, verslo subjektams kompensuotų palūkanų bendra suma sudarė beveik 45 mln. litų. Iš viso dalinio palūkanų kompensavimo priemonei skirta 74 mln. litų.

Pirko įrangą, įdarbino jaunuomenę

Medienos apdirbimo bendrovė „Limartijus“ gavo ir paskolos garantiją, ir dalinį palūkanų kompensavimą. Įmonės vadovas Jonas Lisauskas sako, jog be tokios pagalbos apie įmonės plėtrą galėjo tik pasvajoti, o su INVEGA pagalba ją gavo nesunkiai. „Investavome į modernią automatizuotą įrangą ir išsprendėme ne tik plėtros, bet ir kvalifikuotų darbuotojų problemą. Dabar vienas žmogus susitvarko su darbais, kuriuos anksčiau atlikdavo devyni“, – džiaugėsi J. Lisauskas.

Spaudos darbų bendrovė „Petro ofsetas“ gavo INVEGA 80 proc. garantiją paskolai, be to, jai dengiama 50 proc. paskolų palūkanų. „Sutaupėme beveik 40 tūkstančių litų. Aišku, reikėjo daug savo balanso skaičiukų pagrįsti, bet tai nebuvo sudėtinga. INVEGA pagalba mums padėjo atverti kelius į tarptautines rinkas, nes nauja įranga pagerino mūsų darbų kokybę“, – pasakojo bendrovės vadovas Petras Kalibatas.

Subsidijų pirmajam darbui gavo UAB „Kepimo vizija“. Įmonės vadovas Irmantas Lukoševičius pasakoja, kad tokia galimybe pasinaudojo ne vieną kartą, ir dabar kepykloje dirba 4 jauni žmonės. Pagal subsidijų teikimo taisykles, jie turi būti ne vyresni nei 29 metų.

Du gabūs jaunuoliai, anot Rolando Grikšo, dirba jo vadovaujamoje bendrovėje „Eko2Šiluma“. Įmonė juto darbuotojų trūkumą, todėl pasinaudojo galimybe gauti subsidiją pirmajam darbui. Šiuo metu įmonėje dirba 19 žmonių.

INVEGA duomenimis, darbo patirties neturinčių asmenų įdarbinimo priemone pasinaudojo beveik 2000 įmonių, kurios įdarbino apie 11 tūkst. jaunuolių.

Angelams patinka drąsūs

Naujas verslo pagalbininkas, atsiradęs 2007–2013 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu – rizikos kapitalo fondai. Jų veikla Lietuvoje tik įsibėgėja. Prie rizikos kapitalo infrastruktūros plėtros prisidėjo ir pagal JEREMIE iniciatyvą iš JEREMIE kontroliuojančiojo fondo įsteigti „Verslo angelų“ fondai, kurių tikslas – padidinti finansavimo prieinamumą SVV ir skatinti tokių įmonių augimą.

Projektų atranka vyksta itin kruopščiai, nes „verslo angelai“ investuoja ir nuosavas lėšas.

„Verslo angelai“ suinteresuoti gauti grąžą iš bendrovių, į kurias investuoja. Pasak Lietuvos rizikos kapitalo asociacijos direktorės Ingos Miliauskienės, tokia parama skirta intelektualioms įmonėms, turinčioms tikslą išeiti į tarptautinius vandenis. „Svarbiausia – tikėti savo idėja. Nes kai pristatomas perspektyvos matymas, įmonės plėtra ateityje, tai yra bene svarbiausias veiksnys „Verslo angelams“ priimant sprendimą, juk rinkoje išlieka, ko gero, ne stipriausias, bet tas, kuris sugeba prisitaikyti prie pokyčių“, – sako I. Miliauskienė.

Tuos žodžius gali patvirtinti „Verslo angelų“ investicijų sulaukęs restoranų tinklo „TakeWay“ vadovas Eimantas Navikauskas. „Verslo angelas“ patikėjo mano idėja, nes pamatė, kaip stipriai pats ja tikiu, ir pasiryžo investuoti. Kartu su investicijomis jis atnešė ir autoritetą – tą pajutau dirbdamas su verslo partneriais“, – kalbėjo E. Navikauskas.

„Verslo angelų“ investicijų sulaukė UAB „ART21“ – informacinių technologijų bendrovė, kurianti IT produktus vien žemės ūkio sektoriui, UAB „Mademaster“, užsiimanti programinių staklių ir automatinių įrenginių gamyba bei gamybos automatizavimu, UAB „ProBioSanus“ – probiotinių švaros ir antialerginių kūno priežiūros produktų gamybos bendrovė, armatūros apdirbimo bendrovė „Kaunas Metal“ ir dešimtys kitų įmonių, kurių veikloje investuotojai įžvelgė perspektyvą.

INVEGA Projektų valdymo skyriaus vadovė Inga Beiliūnienė pabrėžia, kad rizikos kapitalo fondų valdytojai kartu su lėšomis į įmonės akcinį kapitalą atneša ir žinių. „Jie dirba su ta įmone, siekia plėtoti jos veiklą, įgyvendinti verslo planą“, – sako I. Beiliūnienė.

Kad euras neštų eurą keliskart

Naujuoju 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų investavimo laikotarpiu toliau bus naudojamos finansinės priemonės. Grąžintas lėšas galima toliau investuoti į įmones ir taip palaikyti jų konkurencingumą.

To svarbą pabrėžia ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Ministro teigimu, investuojant naujojo periodo lėšas, „reikia remtis finansų inžinerijos principu, kad kiekvienas projektams vykdyti skirtas euras apsisuktų keletą kartų“.

Ūkio ministerija informavo, jog planuojamos finansų inžinerijos priemonės apims kapitalo suformavimą bankams, kad šie galėtų skolinti verslui, taip pat – paskolų garantijas ir paskolų palūkanų kompensavimą.

Šaltinis: www.esparama.lt